ližė

lìžė sf. (2); SD135, R mentė plačiu galu duonai šauti į krosnį: Reikia duoną šauti, o nėkur nerandu lìžės Skd. Be ližės duonos nepakepsi Vdk. Ant lìžės birstink pabirstalus, duoną kepant J. Apgrandyk ližę – duoną kepsim Jnšk. Dėk ant lìžės duoną, o aš kišiu po pečiaus Yl. Kad minkšta duona, tai ant ližės nesituri Užp. Ližę su tekineliais turėjo, kas didelę duoną kepė Ggr. Kai gaspadinė turi ližę rankose, bėk pro duris Pnd. Pagriebęs ližę, kaip davė man BsPIII31. Nelįsk apačia ližės – būsi kuprotas Skdt. Jei, kepant duona, kas per ližę perlipa, tai duoną atšoka Gs. Nežargstyk par lìžę – duona atšoks Tl. Ližẽlė, ližáitė NdŽ. | Išsikepiau dvi liži (du šovimus duonos) Sn. | prk.: Kumet tu su ta liže (negiliu šaukštu) prisrėbsi? Kal. ^ Lìžė ir lopeta nuo savę, o visi į savę Rm. Dantys kaip ližės (dideli) Skr. Barzda raudona, plati kaip ližė A.Vencl. Ji turi liežuvį kaip ližę (daug apkalba) Rg. Tokia ližė, tokia ir tešla LTR (Krtn).

◊ per lìžę pašokìnti neduoti valios, šen ir ten stumdyti: Pikta anyta dar marčią per lìžę pašokỹs Gs.

lìžę išlydė́ti į gìrią pakepti paskutinę duoną: Jau jie ližę išlydėjo į girią Lbv.

lìžė pabė́go; LTIII460(Tvr) duonos neteko.